Po patirties Lenkijoje (Branieve), kur tarp 1593 ir 1597 metų buvo
Popiežiaus seminarijos regentas ir matematikos profesorius, Tėvas
Salpa persikelia į NevistąBaltarusijoje. Ten 10 metų
moko moralinės teologijos ir yra miesto kolegijos regentas.
TRUMPOS ISTORINĖS ŽINIOS APIE BALTARUSIJĄ
Pirmieji įrodymai apie Baltarusijos gyventojus pasirodo dar pirmoje
akmens amžiaus pusėje. VI-VIII a. pr. Kr. slavų ekspansijos metu šį
kraštą užėmė rytų slavai.
Daugelis Baltarusijos miestų atiteko tartarams po to, kai 1240 m. su
Kijevo mongolų pagalba buvo įveikti slavų kilmės krašto valdovai.
XIV a. zona buvo okupuota Lietuvos, bet Baltarusija išsaugojo savo
ortodoksinę religiją ir kalbą. Per vėlesnius 400 metų Baltarusija
tapo vientisa valstybe, turinčia atskirą kultūrą, kuri skyrėsi nuo
vyravusios Rusijoje ar Ukrainoje. Po 1569 m. Lietuvos ir Lenkijos
susivienijimo Baltarusijoje ėmė vis labiau plisti lenkiškoji kultūra,
kol galiausiai Baltarusijos Bažnyčia pakluso Vatikano autoritetui.
XVIII a. pab. Lenkija ėmė silpnėti, o naudodamasi tuo Rusija ėmė
veržtis į jos teritorijas ir užėmė Baltarusiją.
Pirmojo pasaulinio karo metu Baltarusijoje vyko daugelis mūšių
tarp rusų ir vokiečių. Taip buvo suniokota didžioji krašto
dalis.
Baltarusijoje į valdžią atėjo nacistai, bet 1921 m. kraštas
buvo pasidalintas Lenkijos ir bolševikų Rusijos (būsimosios
TSRS). 1939 m., kai Vokietija ir TSRS užėmė Lenkiją, TSRS
pasisavino lenkiškąją Baltarusijos zoną. Vokiečių okupacijos
laikotarpiu Minskas buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus ir
ketvirtadalis visų krašto gyventojų buvo priversti pasiduoti.
Per keletą metų Minskui pavyko pakilti ir jis tapo svarbiu
pramoniniu centru. 1988 m. susikūrė Baltarusijos liaudies
frontas. 1990 m. liepos 27 d. respublika, dar būdama TSRS sudėtyje,
paskelbė nepriklausomybę. Šiandien Baltarusija yra prezidentinė
respublika. Jos prezidentas – Aleksandras Lukašenko.
DAUGIAU INFORMACIJOS APIE BALTARUSIJĄ RASITE SVETAINĖJE
ITALY-BELARUS
>www.italybelarus.com
