Vilniuje (tuomet vadintame Vilna), senojoje Lietuvos sostinėje
tarp 1589 ir 1593 metų Tėvas Salpa apsistoja studijuoti teologijos,
prisiimdamas ir Marijos brolijos prefekto pareigas.
Po 1593-1597-ųjų metų, praleistų Lenkijoje ir Baltarusijoje (iki
1609-ųjų), 1610 m. jėzuitas iš Martinos grįžta į Vilną, kur, būdamas
dviejų seminarijų regentu, o vėliau dar ir graikų kalbos dėstytoju,
1615-aisiais užima garbingą Vilniaus universiteto rektoriaus postą,
kuriame bus iki pat mirties 1618 metais.
TRUMPOS ISTORINĖS ŽINIOS APIE LIETUVĄ
Labai galimas dalykas, kad būtent baltai apie 2000 m. pr. Kr. pasiekė
Lietuvos teritoriją. Jos gyventojus sudarė įvairios tautos, kurios
išpažino primityvias religijas. Apie XII a. vid. aukštaičių, vienos
iš didžiausių baltų genčių, vadas Mindaugas per trumpą laikotarpį
suvienijo Lietuvoje gyvenusias tautas ir atvertė jas į krikščionybę.
1569 m. Lietuva formaliai ratifikavo savo susijungimą su Lenkija
pasirašydama Liublino unijos paktą.
Lietuvos gyventojai priėmė Lenkijos kalbą ir kultūrą, lietuviai
valstiečiai tapo žemės vergai ir abiejų tautų respublika buvo
pavadinta Žečpospolita. Rusija, vadovaujama Ivano Rūsčiojo, užėmė
Lietuvą ir Lenkiją, taip pradėdama karą su Livonija, kuris truko 25
metus. 1795 m. Lietuva atiteko Rusijai, 1918 m. tapo nepriklausoma
valstybe, bet 1940 m., prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, buvo
prijungta prie TSRS ir tapo Tarybų Socialistine Respublika.
Tėvo Salpos
patvirtinimas Vilniaus Universiteto rektoriumi
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos parlamentas vienašališkai paskelbė
Lietuvos nepriklausomybę, bet visiškas suverenumas buvo pasiektas
tik 1991 m. rugsėjo 6 d., kai atsiskyrimas buvo patvirtintas Tarybų
Sąjungos valdžios organų. Kartu TSRS pripažino negaliojančiais 1939
m. paktus tarp Vokietijos ir TSRS, kuriais remiantis Lietuva buvo
prijungta prie TSRS. Lietuva atnaujino diplomatinius ryšius su
daugeliu valstybių ir pasiprašė priimama į didžiąsias valstybių
sandraugas (1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva tapo JTO nare).
1992 m. rinkimuose nacionalistų blokas (Sąjūdis), vadovaujamas V.
Landsbergio, kurio dėka valstybė atgavo nepriklausomybę, buvo įveiktas
buvusių komunistų įkurtos Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP).
Jų svarbiausias tikslas buvo perėjimas prie rinkos ekonomikos. 1993
m. LDDP lyderis A. Brazauskas buvo išrinktas Respublikos prezidentu.
1995 m. Lietuva pasirašo priėmimo į Europos Sąjungą aktą. Per 1996
m. rinkimus, nepaisant gerų rezultatų užsienio politikoje ir
ekonominio pakilimo, LDDP buvo nugalėta nacionalistų ir 1998 m.
Respublikos prezidentu tapo konservatorius V. Adamkus.
2000 m. pab. įvykę
nauji parlamento rinkimai sugrąžina į valdžią buvusius komunistus.
2002 m. pab. Lietuva baigia derybas dėl įstojimo į ES. 2003 m.
prezidento rinkimuose laimi dešinysis populistas Rolandas Paksas.
Tais pačiais metais įvykusio referendumo metu paaiškėja, kad
Lietuvos žmonės pritaria įstojimui į ES. 2004 m. Lietuvos
parlamentas pradeda prezidento apkaltos procesą; tais pačiais metais
Lietuva oficialiai įstoja į NATO ir ES.
Gegužę įvykusius
europietiškus rinkimus laimi populistai; liepos mėn. įvykusius
prezidento rinkimus vainikuoja Valdo Adamkaus pergalė, o metų
pabaigoje įvykusiuose parlamento rinkimuose triumfuoja Darbo partija.
Lapkričio mėn. parlamentas ratifikuoja ES konstituciją.
