Martina Franka
(Martina Franca – miestas Italijoje, Apulijos regione, Taranto provincijoje) – tai miestas, iš kurio kilo Tėvas Salpa, čia gimęs apie 1557 – 1560 m. Tuo metu Martina Franka priklausė Neapolio karalystei, valdomai kunigaikščio iš kilmingos neapoliečių Karačiolo (Caracciolo) šeimos. Mykolo Salpos gimimą šiame mieste nurodo ir senaisiais šatiniai paremti leidiniai:
MONUMENTA ANTIQUAE HUNGARIAE - III (1587-1592),
in Monumenta Historica Societatis Iesu, vol. 121,
Edidit Ladislaus Lůkacs S.I. - Romae, Institutum Historicum
S.I. 1981 (p.39)
TRUMPOS ISTORINĖS ŽINIOS APIE MARTINA FRANKĄ
Pasak vietinių istorikų, Martina Franka įsikūrė X a., kai ant Šv. Martyno (it. San Martino) kalno iškilo kaimelis. Pirmieji jo gyventojai buvo bėgliai iš Taranto, išsigelbėję nuo nuolatinių saracėnų puldinėjimų. Tuo tarpu teisinis miestelio įkūrimas datuojamas vėliau – 1300 m., kai kaimą išplėtė Taranto princas Pilypas I Anžujietis, kuris, norėdamas padėti pinigais, suteikė gyventojams privilegijų (šis ypatumas ir davė miestui vardą, nes pavadinime esantis „franka“ atsirado būtent dėl minėtų privilegijų, o „martina“ – Šv. Martynui, prancūzų kavalerijos vadui, pagerbti). Tas pats Pilypas I Anžujietis sukūrė miesto
herbą.
Miestas buvo apjuostas mūrinė siena su gynybiniais bokštais. Ant kiekvienų šios sienos vartų dar ir šiandien galima perskaityti jų pavadinimus: Nudriskę (Skurdieji), Šv. Pranciškaus, Karmine vartai ar Šv. Stepono Arka. XV a. Martina Franka tapo Aragoniečių feodu, o XVI a. – Karačiolo kunigaikštyste.
Jau minėta, kad pastarieji buvo kilminga šeima iš Neapolio, kuri XVII a. II pusėje su Petrakone V rūpinosi Kunigaikščių rūmų pastatymu senosios Orsini pilies vietoje. 1646 m. Martina Frankos gyventojai, vadovaujami kalvio, praminto „geležine galva“, sukilo prieš Karačiolo. Vis dėlto, pastarieji savo feodą išsaugojo iki 1827 m.
XVIII a. miestas pasiekia savo klestėjimo viršūnę. Tai sietina su stipriu ekonomikos augimu, orientuotu į žemės ūkio sektorių, ypač gyvulininkystę, taip pat ir su miesto sutvarkymu, suteikusiu naujumo ir įspūdingumo senąjam Martina Frankos branduoliui. 1799 m. šalyje vykstant daugybei judėjimų, siekiant respublikos statuso, miestas perima laisvės idėjas (iki 1861 m., kuomet buvo suvienyta Italija).
