Martina Franka
(Italija, Apulijos regionas, Taranto provincija) – tai miestas, iš
kurio kilo Tėvas Salpa, ten gimęs tikriausiai apie 1557-1560-uosius
metus. Tuo metu Martina Franka priklausė Neapolio karalystei, kurią
valdė kunigaikštis iš kilmingos neapoliečių Karačiolo šeimos. Tėvo
Salpos gimimą Martinoje Frankoje patvirtina ir dokumentas:
MONUMENTA ANTIQUAE HUNGARIAE - III (1587-1592),
in Monumenta Historica Societatis Iesu, vol. 121,
Edidit Ladislaus Lůkacs S.I. - Romae, Institutum Historicum
S.I. 1981 (p.39)
TRUMPOS ISTORINĖS ŽINIOS APIE MARTINĄ
Pasak vietinių istorikų, Martina Franka susikūrė X amžiuje, kai ant šv.
Martyno (it. San Martino) kalno iškilo kaimelis bėglių iš Taranto,
išsigelbėjusių nuo nuolatinių saracėnų apiplėšinėjimų. Tuo tarpu teisinis
miestelio įkūrimas datuojamas 1300-aisiais metais, kai kaimą išplėtė
Pilypas Anžujietis, Taranto princas, kuris norėdamas padėti pinigais,
suteikia gyventojams privilegijų (šis ypatumas davė miestui vardą,
pavadintam Franka būtent dėl tų žmonėms padovanotų privilegijų ir Martina
– šv. Martyno, prancūzų kavalerijos vado, garbei). Tas pats Pilypas I
Anžujietis sukūrė miesto
herbą.
Aplink miestą pastatyta mūrinė siena su gynybiniais bokštais, netgi šiandien ant sienos
vartų galima perskaityti: Nudriskę vartai, Šv. Pranciškaus vartai, Karmine
vartai, Šv. Stepono arka. XV a. Martina tapo Aragoniečių feodu, XVI a. –
Karačiolo kunigaikštyste. Pastarieji buvo kilminga šeima iš Neapolio, kuri
XVII a. II pusėje su Petrakone V rūpinosi Kunigaikščių rūmų pastatymu toje
vietoje, kur senovėje buvo iškilusi Orsini pilis. 1646 m. Martinos
gyventojai, vadovaujami kalvio, vadinamo “geležine galva”, sukilo prieš
Karačiolo, bet vis dėlto šie išsaugojo savo feodą iki 1827-ųjų.
XVIII a. miestas išgyvena suklestėjimą, susietą su stipriu
ekonomikos augimu, orientuotu į žemės ūkio sektorių ir ypač
gyvulininkystę, taip pat su miesto sutvarkymu, kuris suteikė naujumo
ir įspūdingumo senoviniam Martinos branduoliui.1799-aisiais,
vykstant įvairiems judėjimams, siekiant respublikos, miestas
persiima laisvės idėjomis (iki 1861, kuomet buvo suvienyta Italija).
