Mikelė Salpa yra jo krikšto vardas, bet gimtojo miesto Martinos
Frankos (Taranto provincijoje) senuose gyventojų sąrašuose yra likę
apie jį labai mažai, beveik jokių žinių. Kalbant apie šį žmogų, apie
jo išties ypatingą gyvenimo istoriją, reikėtų nuvykti į Rytų Europos
tolius, į žemes, kur pučia šaltas Baltijos jūros vėjas, aplankyti
Lietuvą, prieš tai užsukus į paslaptingą ir kerinčią Transilvaniją
bei, žinoma, į Baltarusiją. Būtent Lietuvoje, tiksliau, jos sostinėje
Vilniuje, kur užima dviejų seminarijų regento postą, o vėliau, nuo
1615 iki pat mirties, ir garbingas universiteto rektoriaus pareigas
- atrandami pirmieji Tėvo Salpos pėdsakai (Padre Salpa - tokia
lotyniška jo vardo forma). Išties išskirtinis žmogus, turint omenyje
laikmetį ir tuometinį istorinį bei kultūrinį kontekstą (Lietuva buvo
uždara Europai). Deja, šiandieną apie tai turima nedaug fragmentiškų
įrodymų, jei ne tos žinios, išlikusios senoviniuose rankraščiuose,
saugomuose tose įstaigose, kur Tėvas Salpa gyveno ir dirbo.
Šia linkme šiandien dirba speciali tyrimų
grupė, veikianti Italijos – Lietuvos grupėje ir vadovaujama
Raffaele Agrusta,
tinklalapio
Italiainrete.net
įkūrėjo,
jau keli mėnesiai vykdanti ir koordinuojanti svarbų ir, žinoma,
nelengvą Tėvo Salpos gyvenimo epizodų rekonstravimą, naudodamasi
autoritetingų partnerių pagalba: t.y., Vilniaus universitetas, il Gruppo
Umanesimo della Pietra (pirmieji išspausdinę informaciją
apie kunigą jėzuitą iš Martinos Frankos), Bario universitetas,
Fondas “Paolo
Grassi”,
Martinos Frankos Turizmo informacijos,
centras ir jo vadovas Tommaso Caroli, monsinjoras Franco
Semeraro, šv. Martyno bazilikos rektorius, monsinjoras
Paolo Oliva.
Šie tyrinėjimai greitai bus aptarti dokumentiniame filme, kuriame
parodysime ir naujausius tyrimų grupės atradimus, o vėliau pasirodys
ir pats tikriausias pilnametražis filmas.
Tai
būtų filmas, pasakojantis apie pagrindinio veikėjo jėzuito gyvenimą,
pilną veiklos ir paslapčių tuo pačiu metu, apie istorinius bei
kultūrinius XVI a. pabaigos pasikeitimus. Taigi neabejotina, kad
tokios struktūros projektas kultūrinių mainų programomis gali
priartinti prie naujos Europos bendruomenės konteksto, bendruomenės,
kuriai jau priklauso ir Lietuva. Tai yra puiki galimybė Italijos ir
Rytų Europos valstybių bendradarbiavimui.
