Mikelė Salpa yra jo krikšto vardas, bet gimtojo miesto Martinos Frankos (Taranto provincijoje) senuose gyventojų sąrašuose yra likę apie jį labai mažai, beveik jokių žinių. Kalbant apie šį žmogų, apie jo išties ypatingą gyvenimo istoriją, reikėtų nuvykti į Rytų Europos tolius, į žemes, kur pučia šaltas Baltijos jūros vėjas, aplankyti Lietuvą, prieš tai užsukus į paslaptingą ir kerinčią Transilvaniją bei, žinoma, į Baltarusiją. Būtent Lietuvoje, tiksliau, jos sostinėje Vilniuje, kur užima dviejų seminarijų regento postą, o vėliau, nuo 1615 iki pat mirties, ir garbingas universiteto rektoriaus pareigas - atrandami pirmieji Tėvo Salpos pėdsakai (Padre Salpa - tokia lotyniška jo vardo forma). Išties išskirtinis žmogus, turint omenyje laikmetį ir tuometinį istorinį bei kultūrinį kontekstą (Lietuva buvo uždara Europai). Deja, šiandieną apie tai turima nedaug fragmentiškų įrodymų, jei ne tos žinios, išlikusios senoviniuose rankraščiuose, saugomuose tose įstaigose, kur Tėvas Salpa gyveno ir dirbo.

Šia linkme šiandien dirba speciali tyrimų grupė, veikianti Italijos – Lietuvos grupėje ir vadovaujama Raffaele Agrusta, tinklalapio Italiainrete.net įkūrėjo, jau keli mėnesiai vykdanti ir koordinuojanti svarbų ir, žinoma, nelengvą Tėvo Salpos gyvenimo epizodų rekonstravimą, naudodamasi autoritetingų partnerių pagalba: t.y., Vilniaus universitetas, il Gruppo Umanesimo della Pietra (pirmieji išspausdinę informaciją apie kunigą jėzuitą iš Martinos Frankos), Bario universitetas, Fondas “Paolo Grassi”, Martinos Frankos Turizmo informacijos, centras ir jo vadovas Tommaso Caroli, monsinjoras Franco Semeraro, šv. Martyno bazilikos rektorius, monsinjoras Paolo Oliva.
Šie tyrinėjimai greitai bus aptarti dokumentiniame filme, kuriame parodysime ir naujausius tyrimų grupės atradimus, o vėliau pasirodys ir pats tikriausias pilnametražis filmas.


APIE MUS                       
DOKUMENTAI

Tai būtų filmas, pasakojantis apie pagrindinio veikėjo jėzuito gyvenimą, pilną veiklos ir paslapčių tuo pačiu metu, apie istorinius bei kultūrinius XVI a. pabaigos pasikeitimus. Taigi neabejotina, kad tokios struktūros projektas kultūrinių mainų programomis gali priartinti prie naujos Europos bendruomenės konteksto, bendruomenės, kuriai jau priklauso ir Lietuva. Tai yra puiki galimybė Italijos ir Rytų Europos valstybių bendradarbiavimui.

All Photographs/text Copyright ©2005. All Rights Reserved