Kas yra Tėvas Salpa?
Atkuriame pagrindinius jo išskirtinio ir kupino įvykių gyvenimo etapus bei istorinius, politinius ir kultūrinius pokyčius, kuriuos išgyveno Europa tarp 1500 ir 1600 metų. Gimė Martinoje Frankoje 1560 metais, tuometinėje Apulijos kunigaikštystėje, kurią valdė kilminga Karačiolo šeima iš Neapolio.

1581-ieji metai žymi mokymosi pradžią vienoje iš svarbiausių to meto religinių ir kultūrinių institucijų – Neapolio jėzuitų kolegijoje. Apie 1585-uosius kunigas Salpa išvyksta į ilgą ir kupiną veiklos kelionę – į Rytų Europos gilumą (šiandien tai pagarbiai minima Vilniaus universiteto bibliotekos tekstuose, svarbiose lenkiškose enciklopedijose "S.J. Krakow" ir "Polski Słownik Biograficzny", be to, ir "Lietuvių enciklopedijoje"). Iš pradžių apsilanko Transilvanijoje, legendų ir paslapčių žemėje, kur nuo 1587 m. darbuojasi kaip prefektas ir dėstytojas (dėstė matematiką, galbūt ir astronomiją) Nagyvarade (dabar tai Oradea, priklausanti Rumunijai), vėliau išvyksta į Vilnių (tuo metu vadintą Vilna), senovinę Lietuvos sostinę, kurioje 1589-1593 stabteli ir atsideda teologijos studijoms, tuo pačiu tampa ir Marijos brolijos prefektu.

Po kiek laiko vėl keliauja, šįkart į Lenkiją, tad tarp 1593 ir 1597 metų Branieve dirba Popiežiaus seminarijos regentu ir matematikos profesoriumi. Tuomet išvyksta į Nevistą Baltarusijoje, kur 10 metų dėsto moralinę teologiją ir būna miesto kolegijos regentu. Bet išskirtinis Tėvo Salpos kelias ten nesustoja. 1610 m. jėzuitas iš Martinos Frankos grįžta į Vilnių, kur, būdamas dviejų seminarijų regentu, o vėliau dar ir graikų kalbos dėstytoju, 1615-aisiais užima garbingą Vilniaus universiteto rektoriaus postą, kuriame bus iki pat mirties 1618 metais.

All Photographs/text Copyright ©2005. All Rights Reserved