Kas yra Tėvas Salpa?
Pamėginkime atkurti pagrindinius Tėvo Salpos kupino įvykių gyvenimo etapus bei istorinius, politinius ir kultūrinius pokyčius, kuriuos išgyveno Europa tarp XVI – XVII a.
Mykolas Salpa gimė Martina Frankoje 1560 m., tuometinėje Apulijos kunigaikštystėje, kurią valdė kilminga Karačiolo (Caracciolo) šeima iš Neapolio.
1581 m. žymi mokymosi pradžią vienoje svarbiausių to meto religinių ir kultūrinių institucijų – Neapolio jėzuitų kolegijoje. Apie 1585 m. kunigas Salpa išvyksta į ilgą ir kupiną veiklos kelionę – į Rytų Europos gilumą. Šiandien tą sužinome iš Vilniaus universiteto biliotekoje saugomų dokumentų ir leidinių, autoritetingų lenkiškų enciklopedijų „S. J. Krakow“ ir „Polski Słownik Biograficzny“, o taip pat ir „Lietuvių enciklopedijos“. Pirmąja Mykolo Salpos kelionės stotele tapo legendų ir paslapčių kraštas Transilvanija.
Čia, Nagyvarade (Nagyvárad, dabartinė Oradea, priklausanti Rumunijai), nuo 1587 m. jis darbuojasi kaip prefektas ir dėstytojas (dėstė matematiką, o galbūt ir astronomiją), vėliau išvyksta į Vilnių, senąją Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sostinę. Šiame mieste jis gyvena 1589 – 1593 m., kur ne tik atsideda teologijos studijoms, bet ir tampa Marijos brolijos prefektu.
<< MONUMENTA ANTIQUAE HUNGARIAE - III (1587-1592), in Monumenta Historica Societatis Iesu, vol. 121,
Edidit Ladislaus Lùkacs S.I. - Romae, Institutum Historicum
S.I. 1981
Po kurio laiko Tėvas Salpa vėl leidžiasi į kelionę. Šį kartą – į Lenkijos miestą Branievą (Braniewo), kur 1593 – 1597 m. dirba Popiežiaus seminarijos regentu ir matematikos profesoriumi. Vėliau išvyksta į Nesvyžių (Несвиж) Baltarusijoje, kur dešimt metų dėsto moralinę teologiją ir eina miesto kolegijos regento pareigas. Tačiau Tėvos Salpos kelias čia nesibaigia. 1610 m. jis vėl grįžta į Vilnių, kur, dėstydamas graikų kalbą, 1614 m. gauna Vilniaus universiteto vicerektoriaus pareigas, o 1615 m. užima ir rektoriaus postą, kuriame lieka iki pat mirties 1618 m.
