Kas yra Tėvas Salpa?
Atkuriame pagrindinius jo išskirtinio ir kupino įvykių gyvenimo
etapus bei istorinius, politinius ir kultūrinius pokyčius, kuriuos
išgyveno Europa tarp 1500 ir 1600 metų. Gimė Martinoje Frankoje
1560 metais, tuometinėje Apulijos kunigaikštystėje, kurią valdė
kilminga Karačiolo šeima iš Neapolio.
1581-ieji metai žymi mokymosi pradžią vienoje iš svarbiausių to meto
religinių ir kultūrinių institucijų – Neapolio jėzuitų kolegijoje.
Apie 1585-uosius kunigas Salpa išvyksta į ilgą ir kupiną veiklos
kelionę – į Rytų Europos gilumą (šiandien tai pagarbiai minima
Vilniaus universiteto bibliotekos tekstuose, svarbiose lenkiškose
enciklopedijose "S.J. Krakow" ir "Polski Słownik Biograficzny", be
to, ir "Lietuvių enciklopedijoje"). Iš pradžių apsilanko
Transilvanijoje, legendų ir paslapčių žemėje, kur nuo 1587 m.
darbuojasi kaip prefektas ir dėstytojas (dėstė matematiką, galbūt ir
astronomiją) Nagyvarade (dabar tai Oradea, priklausanti
Rumunijai), vėliau išvyksta į Vilnių (tuo metu vadintą Vilna),
senovinę Lietuvos sostinę, kurioje 1589-1593 stabteli ir atsideda
teologijos studijoms, tuo pačiu tampa ir Marijos brolijos prefektu.
<< MONUMENTA ANTIQUAE HUNGARIAE - III (1587-1592), in Monumenta Historica Societatis Iesu, vol. 121,
Edidit Ladislaus Lůkacs S.I. - Romae, Institutum Historicum
S.I. 1981
Po
kiek laiko vėl keliauja, šįkart į Lenkiją, tad tarp 1593 ir 1597
metų Branieve dirba Popiežiaus seminarijos regentu ir
matematikos profesoriumi. Tuomet išvyksta į Nevistą Baltarusijoje,
kur 10 metų dėsto moralinę teologiją ir būna miesto kolegijos
regentu. Bet išskirtinis Tėvo Salpos kelias ten nesustoja. 1610 m.
jėzuitas iš Martinos Frankos grįžta į Vilnių, kur, būdamas dviejų
seminarijų regentu, o vėliau dar ir graikų kalbos dėstytoju,
1615-aisiais užima garbingą Vilniaus universiteto rektoriaus
postą, kuriame bus iki pat mirties 1618 metais.